Jau nuo senų senovės lietuviams buvo labai svarbios Kūčios. Ši svarba turi savo šaknis dar pagoniškoje lietuviškoje kultūroje. Senoje pagoniškoje kultūroje, o gal net ir daugumoje paganoniško plauko kultūrose, Kūčios ir šv.Kalėdos buvo saulėgražos šventė. Dar senovės Romoje buvo minima saulės dievo šventė. Atėjus krikščionybei senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Per metus tikrai visi esame ko nors prisidirbę ir tikimės, sąmoningai ar ne, kad kiti metai bus geresni, kad tie, kurie, pasak protėvių, tvarko mūsų gyvenimą – Likimas, Laima, Dalia ar pats ponas Dievas – kažkaip atsižvelgs į mūsų atgailą. Visa tai atėję iš pačių seniausių laikų, kai žmonės dar tikėjo Saulės stebuklais, laukė jos ir tuo pačiu buvo nedrąsūs, ar ji ateis, ar jie sugebės išauginti derlių. Plėtojantis krikščioniškai tradicijai, šviesos laukimas įgavo kur kas didesnę ir gilesnę prasmę. Savaime aišku, mes laukiame šviesos ir tikimės derlingų metų, bet Kristuje galime pamatyti tą šviesą, kuri yra skirta kiekvienam iš mūsų: šviesą, kuri tampa grūdu tam kad kristų į mūsų širdies Betliejų.

Kūčios turi labai gilią simboliką, kuri yra susijusi su adventiniu laikotarpiu. Nepamirškime, to kad Kūčios dar yra pasninko, susikaupimo ir ramybės laikas. Kūčių atmosferos paprastumas yra simbolinis paprastumas, kuris labai gražiai atspindi šv. šeimos situaciją. Kalėdų naktį mūsų Viešpats Jėzus gimė paprastume: jis gimė Betliejaus nakties ramybėje. Kučių dienos nuotaika labai gražiai atspindi šv. šeimos paprastumo situaciją belaukiant užgimstančiojo Jėzaus. Dievas ateina ne triukšme, ne pompastikoje, bet tyloje ir ramybėje. Būtent tokią atmosferą mes bandome, nors netobulai atvaizduoti per Kūčias.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad Kūčios yra šeimos diena. Tą dieną šeima susėda prie stalo dalinasi pašventintu kalėdaičiu, pasninkiniu maistu, bet svarbiausia, kad šios vakarienės metu šeimos nariai vienas su kitu dalinasi meile ir sugebėjimu išgirsti vienas kitą. Šeima tai meilės bendruomenė ir kiekviena šeima yra tarsi Dievo meilės delionės detalė Jėzaus mistiniame kūne – Bažnyčioje. Viso to pasekoje, nors ir ankščiau t.y. Gruodžio 19 dieną į Vidugirių mokyklėlę sugužėjo visi mokytojai, vaikai ir tėveliai. Šiltą ir šventinę programėlę tėveliams ir mokytojams dovonojo Vidugirių mokyklos mokinukai. Vaikučiai nuo pačių mažiausių iki jau ūgtelėjusių, parodė savo kalėdinius talentus: deklamavo kalėdinius eilėraštukus, dainavo, giedojo kalėdines giesmes, o mini koncertuką vainikavo vyresnių klasių mokinių sukurta pantomima pavadinimu „Šviesos atnešimas“. Šios kūčios Vidugirių mokyklėlėje baigėsi vaišėmis, kur bendrystė liejosi laisvai. Tai buvo laikas trumpam atitrūkti nuo greito gyvenimo ritmo, nuo visų gyvenimiškų rūpesčių ir leistis būti apkrėstam kalėdinės dvasios virusu.